Cukraus kiekis kraujyje

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė liga. Pacientams, kuriems nepakankamai gerai kontroliuojamas cukrinis diabetas išsivysto lėtinės, cukraligės sąlygotos komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas), kurios mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę. Cukrinis diabetas yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Norint išvengti komplikacijų, būtina gera diabeto kontrolė.

Cukraus kiekis kraujyje nuolat kinta ir taip nutinka išalkus, pavalgius, susinervinus, pasportavus ir pan. Sveikam žmogui šis pokytis neturi didelės reikšmės. O štai diabetu sergančiam pacientui svarbu kasdien matuoti savo cukraus kiekį kraujyje ir stengtis, kad jis nebūtų per didelis ar per mažas. Cukraus koncentracija kraujyje nevalgius turi būti kiek galima artimesnė normai. Norma yra 6 mmol/l nevalgius ir 8 mmol/l pavalgius. Neilgai trunkantys cukraus (arba gliukozės) svyravimai nepavojingi. Bet jei tokie svyravimai trunka ilgai, ima vystytis lėtinės diabeto komplikacijos.

Jei kraujyje cukraus per mažai, gali atsirasti galvos skausmas, mieguistumas, pablogėti gebėjimas susikaupti ir pan. Jei cukraus kiekis kraujyje mažėja, ligonis gali netekti savikontrolės, kvėpavimas gali tapti paviršinis, o širdies plakimas – retas, gali sutrikti sąmonė ir net ištikti koma. Sunkaus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo klinikiniai požymiai gali būti panašūs į insulto.

Padidėjusio cukraus kiekio kraujyje (hiperglikemijos) simptomai gali būti troškulys, dažnas šlapinimasis, burnos džiūvimas, sausa niežtinti oda, odos infekcija ir aktyvumo sumažėjimas. Taip gali nutikti netinkamai kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje arba infekcinės ligos.