Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė liga. Pacientams, kuriems nepakankamai gerai kontroliuojamas cukrinis diabetas išsivysto lėtinės, cukraligės sąlygotos komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas), kurios mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę. Cukrinis diabetas yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Norint išvengti komplikacijų, būtina gera diabeto kontrolė. Skaityti toliau »
Iš cukraus gaunama energija būtina visam organizmui. Nervinio dirgiklio atsiradimas, sujaudinimas ir tolesnis jo perdavimas priklauso nuo pakankamo aprūpinimo energija. Kad cukrus organizme būtų sunaudojamas optimaliai, būtinas tam tikras hormonas – insulinas. Sergančiųjų diabetu organizmas jo arba mažai pagamina, arba organizmas į hormoną nereaguoja. Dėl šios priežasties cukrus nėra visiškai suskaidomas ir paverčiamas energija, todėl galiausiai sutrinka nervų ir kraujagyslių funkcija. Todėl labai svarbu, kad į diabetu sergančio paciento organizmą kasdien patektų pakankamai vitaminų, kurie dalyvautų cukraus apykaitoje cukrui virstant energija. Tada ir nervai išliks sveiki, ir kraujagyslės bus sveikos. Skaityti toliau »
Cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas yra vadinamas hipoglikemija. Tai – dažniausia su diabetu susijusi komplikacija. Tuo metu sergančio žmogaus kraujyje staiga sumažėja cukraus kiekis (daugiau kaip iki 3,33 mmol/l). Tačiau vertėtų prisiminti, kad kiekvieno ligonio riba gali būti kitokia. Skaityti toliau »
Hiperglikemija (cukraus kiekio kraujyje padidėjimas) – pagrindinė cukrinio diabeto išraiška, tačiau ši būklė dar gali būti ir daugelio kitų endokrininių ligų (pvz., Icenkos ir Kušingo ligos) simptomas. Šis sveikatos sutrikimas yra diabetu sergančio žmogaus būklė, kai kraujyje labai padidėja cukraus kiekis. Skaityti toliau »
Dažniausiai sergantieji cukraus kiekį kraujyje matuoja tik ryte (nevalgę). Tačiau labai svarbu tai daryti ir po valgio, o tada, jei reikia, atitinkamai koreguoti. Cukraus kiekis po valgio tiriamas praėjus dviem valandoms nuo valgio pradžios. Optimali cukraus kiekio kraujyje kontrolės strategija – koreguoti ir nevalgius, ir pavalgius. Tik žinodamas šiuos rodiklius, gydytojas gali geriau pakoreguoti vaistus ir jų dozes. Tai itin aktualu, jei pacientas gydomas insulinu. Skaityti toliau »
Cukrinis diabetas labai dažna liga. Visame pasaulyje kasmet vis daugėja sergančiųjų šia liga. 2003 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 194 mln. gyventojų. Prognozuojama, kad 2010 m. pasaulyje bus 240 mln. sergančiųjų. Sergamumas cukriniu diabetu didėja ir Lietuvoje, tačiau visuomenė nėra pakankamai informuota apie šį susirgimą. Skaityti toliau »
Paprastai diabeto požymių iki tam tikro laiko galima visiškai ir nepastebėti. Kartais gali net nebūti jokių požymių. Tada diabetą gali nustatyti visiškai atsitiktinai, pavyzdžiui, akių dugną apžiūrėjęs okulistas. Vis dėlto tam tikras abiems diabeto tipams būdingas požymių kompleksas egzistuoja. Simptomai priklauso nuo sumažėjusio insulino lygio, susirgimo trukmės ir individualių paciento savybių. Skaityti toliau »
Praėjo daugiau nei 300 metų, kai buvo atrasta liga, vadinama cukriniu diabetu. Išvertus iš graikų kalbos, žodis „diabetas“ reiškia „tekėjimą“ ir apibūdina vieną iš pagrindinių ligos simptomų, t. y. padidėjusį šlapimo susidarymą. Na, o frazė cukrinis diabetas reikštų „prarasti cukrų“. Ši frazė atspindi pagrindinį ligos požymį – cukraus praradimą su šlapimu. Dar iki mūsų eros pradžios garsus graikų fiziologas Aretėjus rašė, kad diabetas yra labai paslaptinga liga, tačiau šie žodžiai aktualūs dar ir šiandien, nes ligos priežastis ir dauguma po to kylančių komplikacijų vis dar galutinai neatskleista. Skaityti toliau »
Cukrinis diabetas (arba cukraligė) – endokrinologinė liga, kuriai būdinga hiperglikemija dėl insulino stokos ar nepakankamo jo veikimo. Ši liga pirmiausia sukelia angliavandenių apykaitos, o vėliau – kitų medžiagų metabolizmo sutrikimus. Nepaisant to, kad pavasarį mūsų organizmas stengiasi įveikti avitaminozę, būdingą ir sveikiems žmonėms šiuo metų laiku, jis dar yra alinamas dėl cukrinio diabeto atsiradusio vitaminų ir mineralų trūkumo. Žmogaus organizmas daugumos vitaminų nesintetina, todėl juos turi gauti kartu su maistu arba maisto papildų pavidalu. Tačiau norėdami su maistu gauti rekomenduojamą vitaminų paros normą, turėtume suvalgyti neįtikėtinai daug produktų. Pavyzdžiui, kad žmogus gautų pakankamai B grupės vitaminų, jis turėtų suvalgyti 0,8–1 kg juodos duonos, o atitinkamą vitamino C kiekį galima gauti suvalgius 0,5 kg obuolių. Skaityti toliau »